"Prezidento dukros meilė"

Svečias

-Velnias!Ir vel sule- burbedama keliausi is lovos. Dar uzmerktomis akimis nusvyravau i vonia, pasileidau salta srove, kuri puikiai budino. Islipusi is duso kabinos, nusisluosciau, apsidejau savo chalata, ir nuejau i virtuve.
- Labas rytas!- issisiepe Sara, sena musu tarnaite.
- Mhm- numykiau.
- Kazkas siandien neissimiegojo- nusisaipe ji.
-Sara, atstok- suburbejau.
I virtuve iejo mama. Tuo metu laukiau, kol Sara padarys man arbata.
- Olivia, siandien nepamirsk, tavo teciui svarbus susitikimas, turi dalyvauti.
- Butina?- paklausiau.
- Taip.- grieztai atsake ji.
- Bet as visai neturiu nuotaikos sedeti su tais seniais.O negali eiti tik Markas?
- Oli, nenuvilk tecio- kalbejo ji.
- Mhm- vel burbtelejau.
Isgerusi arbata nuejau i kambari. Apsivilkau uniforma ir isejau i kiema. Limuzinas jau lauke prie duru. Isedau, ir musu vairuotojas Fredas nuveze mane ir Marka i mokykla.
Mokyklos kieme buriavosi mokiniai. Tik islipus is limuzino mane pasitiko Sali, mano geriausia drauge.
- Drauge!- pripuole ir pabuciavo i zanda.
- Sveika!- atsakiau.
- Zinai, siandien i mokykla turi ateiti naujas mokinys- kalbejo ji.
- Is kur tokios zinios?- nustebau.
- Tetis sake.Nepamirskim, kad jis sios mokyklos direktorius.
- Zinai, mano tetis prezidentas, bet nezino tiek kiek tavo tetis- nusijuokiau.
Suskambejo skambutis. Visi jau sedejome klaseje, kai i ja izenge mokytoja, su naujuoju mokiniu. Ispudingu vaikinu kuris patrauke mano aki.
- Vaikai, cia naujasis jusu klases draugas Fakundas. Jis mokysis sioje mokykloje, nes gavo valstybes skiriama stipendija, jog galetu mokytis musu prestizineje mokykloje.
- Vargeta- kumstelejau Sali i sona.
- Bet pripazink, grazus vargeta- nusijuoke ji.
- Ne, velnio- atsakiau.
Per pietu pertrauka, valgykloje buvo tirsta, ir pro zmones buvo sunku prasibrauti. Staiga prie musu atsidure Fakundas.
- Labas!- issisiepes pasisveikino.
- Labas!- susilyde Sali.
- Sveikas- burbtelejau.
Bet nespejus man gerai susigaudyti kazkas pastume Fakunda ir visas lekstes turinys, kuri jis turejo rankose atsidure ant manes.
- Skarmaliau, ka darai?!!- susukau ir isbegau is valgyklos.

Svečias

Namo gryzau visa susinervinusi. Prie duru pasitiko mama.
- Brangute, is kur tas pomidoru padazas tau ant plauku?
- Vienas kvailys savo pietus man ant galvos sukrove.
Mama pradejo juoktis, ir as i ja paziurejau tokiu zvilgsniu, jog si iskart nustojo. Iejusi i namus tik pasidejusi kuprine nubegau i vonia. Mirkdama vonioje vis galvojau apie Fakunda.
- Kvailys neraliuotas!Asilas!Kas jis mano esas? Na palauk tu dar atsiimsi. Mano mintis nutrauke beldimas i duris. Tai buvo Markas.
- Oli, siandien niekur neik, mama turi tau staigmena vos tvarde juoka jis.
- O kaip mano prekybos centras?- sucypiau.
- Nieko nezinau, lik namie- juokesi jis.
- Baik, zvenkt!- paleidau sampuno buteliuka i duris.
- Kas cia per nesamone- lipdama is vonios burbejau. – Apsipirkimas yra sventas dalykas ir man niekas nesutrukdys eiti apsipirkti. Apsirengiau savo atsinestais siaurejanciais dzinsais, palaidine su uzrasu “COOL GIRL”, plaukus susirisau i kuoda, truputi pasidaziau akis, lupas patepiau blizgiu ir nusileidau i apacia.
- Mama- pradejau.
- Gerai, kad pasirodei- pertrauke mama.- Mieloji, kadangi tau prastai sekasi matematika, mes tau pasamdeme mokytoja.
- Ka?- vos nepaspringau gerdama sultis.- Jus ka padarete?
- Pasamdeme mokytoja- kuo ramiausiai kalbejo mama. –Bet kadangi pamaneme, jog su vyresniu tau gali buti nejauku, tad pasamdeme tavo bendraamzi.
- As nesileisiu kazkokio snarglio mokoma- cypiau.
- Nebuk ispaikinta mergaite- kalbejo mama.
- O ka jei tokia esu?- cypiau.
- O stai ir jis- pasake mama isgridusi duru skambuti.
- Atidarysiu- pasakiau.-Ir paziuresiu, kas ten per stebukladarys- ironiskai pasakiau.
Atidariusi duris netekau amo.
- Tu?! – suklykiau.
- O jus jau pazystami- apsidziauge mama.
- Mama, sitas kvailys, siandien man savo makaronus ant galvos sukrove. Tycia!- rekiau.
- Netycia- atsake Fakundas.
- Uzsiciaupk- atreziau. – Mama, as nesutinku!
- Olivia, raminkis, elgiesi kaip penkiamete. Fakundas tave mokys matematikos ir taskas.
- Nesulauksit- pasakiau ir nubegau i savo kambari. Po penkiu minuciu kazkas pasibelde.
- Galima?- ikiso galva Facundas.
- Aisku kad ne!- suklykiau.
Jis iejo ir atsisedo ant mano lovos.
- Trauk savo sedimaja nuo mano lovos- susnypsciau.
- Manau, kaip tavo mokytojas turiu teise sedeti ant tavo lovos- sypsojosi jis.
- Tu net mano valytoju nevertas dirbti!- rekiau.
Jis is savo papkes issitrauke uzdaviniu lapus ir pradejo delioti juos ant lovos.
- Ka cia darai?!- isputusi akis saukiau.- Susirink tuos savo staciuosius skritulius ir tepk slides is cia!
- Man moka uz tai kad po dvi valandas, du kartus i savaite tave mokyciau, todel as is cia nesijudinsiu, kol, nesibaigs dvi valandos.- ramiai kalbejo jis.
- Tau moka uz tai?Cia tu man turi moketi, kad leidziu tau su manimi pabuti- rekavau.
- Seip jei nepastebejai taves niekas neklausia- sypsojosi jis.
Is susinervinimo nusviedziau visus jo lapus ant zemes. Tada susinervino jis. Atsistojo ir priejo prie manes. Musu veidus skyre vos keli centimetrai.
- Zinai, barbe, dar ne tokias laukinukes sutvardziau, taigi tu neisimtis!Tad gali nevaidinti cia kietos!Rytoj po pamoku as ateisiu, ir mes mokysimes matematikos. Ir bus taip kaip as pasakysiu, supratai?
- Svajok!- iskosiau.
- Supratai?- ramiai paklause jis.
- Mhm- sumykiau.
Jis trenke durimis ir isejo.
- Avinas!- susukau jam ikandin ir sviedziau pagalve i duris.

Svečias

Si ryta neitiketinai sunku buvo keltis. Gal del to, jog vakar velai uzmigau? Net neissivaizdavau. Galvoje vire mintys. O pagrindine ju buvo- Fakundas. Vien apie ji pagalvojus siausdavosi oda. Nuejau i vonia, palindau po dusu, bet jis negelbejo. Pikta ir be nuotaikos nulipau i pirma auksta. Nusliukinau i virtuve. Ten jau pusryciavo Markas, mama ir tetis.
- Labas rytas!- murmtelejau ir pabuciavau visus i zanda.
- Ar vel neissimiegojai?- susirupinusiu balsu paklause mama.- Miego trukumas jaunam organizmui kenkia- pradejo ji savo dainele.
- Mama, uzsikisk..- tyliai pasakiau.
- Olivia, kaip tu kalbi su mama- grieztu tonu pasake tetis.
- Atsiprasau- burbtelejau.
Tetis isvaziavo i darba.
- Zinai, o tas Fakundas visai nieko bicas- is niekur nieko pasake Markas.
- Kabinsi?- nusisaipiau.
- Nesvaik- kumstelejo man.
- Nesimusk- juokiausi.
- Manau, jis tikrai kietas- toliau porino Markas.
Tai mane suerzino.
- Zinai, gal baik kaip kokia barbe, visa ryta ji liaupsinti?- garsiai pasakiau.
- Vaje, panelei nepatiko –ironizavo Markas.
- Atsok- eidama is virtuves pasakiau.
- Oli- susuko mama.- neiseik, turiu kai ka pasakyti.
- Rezk- sustojau tarpduryje.
- Kadangi Fakundui toli iki musu namu vazyneti taves mokyti, tad mes papraseme jo tevu jog leistu jam pas mus pagyventi, ir jie sutiko- sypsojosi mama.
- Ka?!!!-sucypiau. – Tas asilas cia gyvens?
- Nekalbek, taip apie Fakunda- subare mane mama.
- Kalbesiu kaip noresiu!- saukiau.
- Prisizaidei mieloji sese- juoku plyso Markas.
- Ciaupkis avine- rekiau.
- Oli, raminkis- ramino mama.
- Zinot, patys galesit ta matieka su juo ir mokytis!- isbegau is virtuves.

Svečias

Limuzine nepratariau ne zodzio. Mokyklos kieme kaip ir kiekviena ryta pribego Sali.
- Sveika!- apakbino mane.
- Labu- pamacius ja mano nuotaika siek tiek pasitaise.
- Kaip miegojote?- ciulbejo ji.
- Ziauriai blogai. O dar negana to mama siandien pasake kad Facundas pas mus gyvens!- isputusi akis pasakojau.- Gali patyket tokia nesamone?
- Vaje, Oli, kaip as tau pavydziu- kalbejo Sali.- Jei jis apsigyventu pas mane as turbut jam ir savo lova uzleisciau.
- Ai, Sali, baik cia seiletis.- suirzau ir nuejau. Eidama i kazka atsitrenkiau. Tai buvo Deivis.
- Ziurek kur eini!- rekiau.
- O tai gal as turejau numatyti kur tu eisi, ir kaip kokiai princesei pasitraukt is kelio?- ironizavo jis.
- Butu gerai- susnypsciau ir nuejau i klase.
Pirma pamoka etika. Mokytoja dar pries pamoka pasake, jog turi mums idomia uzduoti.
- Taigi- pradejo ji. – Sios pamokos tema:”Dvieju zmoniu tarpusavio santykiai”. Klaseje kazkas suprunkste.
- Mes susiskirstysime i poras ir savaitei gausite namu darba. Paruostisituacija kur atsispindetu dvieju zmoniu tarpusavio jausmai- monotonisku balsu pasakojo mokytoja.
- Noriu but su tavimi- kumstelejau Sali ir nusijuokiau.
- Mergaites bus su vaikinais- kalbejo mokytoja.
- Velnias!- pasakiau.
- Taigi skirstau: Sali ir Marijus, Olivia ir Fakundas...
- Ka?- garsiai pasakiau ir pajutau jog visa klase ziuri i mane.
- Panele Beltran, kazkas negerai?- grieztai paklause mokytoja.
- Ne, viskas gerai- murmtelejau.- Na man ir sekasi- pagalvojau.

Svečias

Kokia nuotaika per pertrauka buvo geriau nepasakosiu. Jauciausi suknistai. Isejau i kiema ir nusliukinau i mokyklos soda. Atsisedau po medziu atsiremiau i ji ir giliai atsidusau.
- Mergyt- tare Sali priejusi prie manes.- Kas tau darosi?
Nenoromis atsimerkiau.
- Nieko, Sali, as tik ilsiuosi.- atsakiau.
- Nemeluok, drauguze, as tave pazystu nuo vaikystes ir nieko, absoliuciai nieko nuo manes nenuslepsi. Viskas del Fakundo?- paklause ji.
- Ne!Del jo?tikrai ne...- gyniausi.
- Oli..- nuosirdziu zvilgsniu pasiziurejo ji.
-Palik mane viena- pasakiau ir nusisukau.
Sali isejo. Isgirdau skambanti skambuti. Turejo buti matematika.
- Neisiu- pagalvojau. – tegul musu matematikos proto bokstas pasireiskia- ironizavau. Staiga isgirdau skambant gitara. Apsidairiusi pamaciau, jog prie kito medzio sedi jis- Fakundas. Nezinau kas man pasidare, bet atsistojau ir letai nuejau prie jo. Jis manes nepastebejo, tad as atsremiau i medi ir stebejau ji. Dabar jis man atrode toks grazus, pasitikintis savimi, ne toks Fakundas koki as buvau susidariusi savo vaizduoteje.
- Kvaile- pagalvojau.- Juk as visiskai jo nepazystu, o jau nusprendziau, kad jis man nepatinka. Priejau arciau ir atsisedau salia jo. Jis nustebo.
- Tu?- paklause.
- Ne, sventoji Elena- ziuredama i toli rimtu veidu atsakiau. Jis nusijuoke.
- O kodel Elena ne pamokoje?- paklause.
- O kodel Fakundas ne ten pat?- atsakiau.
- Klausimu i klausima niekas neatsakyneja- sypsojosi jis.
- As atsakyneju- prisiverciau nusisypsoti.
- Na tai kodel nepamokoje?- jis buvo atkaklus.
- Nezinau, kazkaip negera pasidare.- atsakiau.
- Tai gal palydeti tave pas sesele?- paklause.
- Ne, man negera kitur..sirdy...
Jis surimtejo.
- Cia del etikos?- rimtu veidu paklause jis.
- Ne, ka tu?Del etikos viskas gerai-atsakiau.
- Jei nenori buti su manimi, as galiu pasikeisti su kuo nors- toliau siule.
- Fakundai- netiketai paemiau ji uz rankos.-Viskas gerai- ziuredama jam i akis atsakiau.
Jis mano rankos nepaleido, as taip pat laikiau jo ranka savojoje.
- Zinai, as kvaile- pasakiau po keliu akimirku tylos. – Ir zinai kodel?Ogi todel, kad susidariau apie tave nuomone, dar taves nepazinodama.
Jis tylejo.
- Pyksti?- paklausiau.
- Ne- atsake, - nera ko pykti..per daug man patinki, kad pykciau atsake jis.
Isgirdusi tai netekau zado, bet greitai stipriai ji apkabinau. Jis atsake tuo paciu. Buvo velnioniskai gera.

Svečias

Staiga atsitraukiau nuo jo, pakilau ir greitu zingsniu patraukiau link mokyklos.
- Oli- sauke Fakundas.- Palauk!- vijosi mane.
Nieko neatsakiau, zingsniavau toliau. Fakundas mane pasivijo, paeme uz rankos ir atsuko i save.
- Kazkas netaip?- nuosirdziai paklause.- Gal ka ne taip pasakiau ar padariau?-jaudinosi.
- Viskas gerai, nusiramink. Man daznai taip buna- nusisypsojau. – Nuotaikos keiciasi kaip oras.
- Tai gal pasivaiksciokim, na tam kad nuotaika atsirastu?- pasiule.
- Mhm- linktelejau galva.
Vaiksciojome mokyklos sode, jis laike mano ranka ir as kazkodel nesipriesinau.Kazkokia jega trauke mane prie jo. Snekuciavomes, juokemes, kai staiga kazkur subliksejo fotoaparato blykste. Paskui dar viena.
- Slepkis!- susukau Fakundui traukdama ji uz rankos pasislepti uz medzio. Deja nespejome, mus jau pasivijo zurnalistai.
- Panele Beltran, koks cia jaunuolis?- ikyriai klausynejo jie.
- Jokiu komentaru- kartojau is tecio ismokta legendine fraze.
- Jis jusu vaikinas?- toliau klausynejo.
- Taip, jos vaikinas- isgirdau balsa uz nugaros. Jis buvo Fakundo. Zurnalistai, o taip pat ir as ziurejome i ji be amo. Jis man mirktelejo, suprask”viskas bus ok”, as linktelejau.
- Viskas interviu baigtas!- grieztai atsakiau ir paemusi uz rankos Fakunda nuejau. Kai pakankamai nuejome nuo zurnaliugu as atsisedau prie medzio ir apsiverkiau.
- Kas tau?- susirupino Faku.
- Kaip visada, jie kisa nosi kur jiems nereikia. Visada tas pats- pro asaras kalbejau- niekur negaliu ramiai pabuti, net mokykloje. Ir viskas del to jog esu prezidento dukra.
- Neverk, juk tokie jau tie zurnalistai.
- Bet jie man gadina gyvenima!- karsciavausi. – Kazkodel Marko jie taip nemedzioja, tik mane.
- Na, Markas jiems gal neidomus.
- Bet juk jis taip pat prezidento vaikas.
- Na, as ne specialistas ir zurnalistu tikrai niekada nesuprasiu, o tu nebeverk, gerai?- apkabino mane.
Bet as negalejau nusiraminti. Verkiau ne tiek del zurnalistu, o del to jog as tokia bejege. Juk as Beltran! Visada pamaiva, fyfiska ir pasiputusi, o dabar stai sedziu cia ir zliumbiu kazkokio vaikino glebyje.
- Na,bet dabar tu isgarsesi- nusisypsojau.
- Kaip tai?- nesuprato Fakundas.
- Na, juk ju akyse tu prezidento dukters vaikinas- juokiausi.
- Ak, taip “mieloji”- pasisaipe.
As juokiausi.

Vakare i namus su daiktais atvaziavo Fakundas. Apsigyveno su Marku viename kambaryje. Ta vakara su juo nadie nesusitikau, nes jie kaip kokios Bratz visa vakara praplepejo.

Rytas.

Siandien i mokykla nereikia. Atsikelusi nusliukinau i virtuve. Sumaniau papusryciauti lovoje, tad atejau pasiimti ko nors uzkasti. Ant stalo gulejo rytinis laikrastis. Paemiau ji i rankas ir pirmame puslapyje isvyday savo ir Facundo nuotrauka, kurioje mes laikemes uz ranku,taip pat buvo nebloga antraste”AR PREZIDENTAITE NETURETU MOKYTIS?
- Nieksai!- pasakiau ir sviedziau laikrasti i siena. Bijojau to kad tetis nepamatytu, nes mes uzsiprenumeruojame du laikrascius, vienas asmeninis teciui, o kitas visai seimai. Bet jau buvo per velu, nes isgirdau tecio saukima:
- Olivia Beltran, greiciau i mano kambari!!

Svečias

Koja uz kojos nusliukinau i tecio kambari. Tyliai praveriau duris.
-Galima?- paklausiau.
- Uzeik- grieztai kalbejo jis. As iejau.
-Kas cia?- pakiso man po nosimi laikrasti.
-Laikrastis- bandziau juokauti, bet teciui nebuvo juokinga.
- Kas cia per nuotrauka- toliau grieztai kalbejo jis.
Na, tada as bandziau jam viska papasakoti, nelabai sekesi, bet svarbiausia jog itikinau, jog Fakundas ne mano vaikinas.
-Bet cia parasyta..-kalbejo tetis.
- Zinau, kas ten parasyta- pasakiau,-tiesiog mes pamelavome, kad jie atstotu, ir viskas.
- Na si kart patykesiu- pasake tetis.- gali eiti.
Valgyti jau nebesinorejo, tad savo pusrycius palikau ant stalo ir paemusi laikrasti nuejau i “Bratz’iu” kambari.
- Labas rytas, barbes!- juokiausi.
- Dink, Kenai- susnypste Markas.
- As ne pas tave atejau- iskisau liezuvi.
- Ai, pas savo vaikina, ane?- juokesi Markas. As visa isbalau.
- Is kur istraukei?- paklausiau.
- Sesyt, visas internetas pilnas jusu nuotrauku.
- Va dabar tai prisidirbau- islemenau.- Kai Faku atsikels, pasakyk, kad ateitu pas mane.
- Butinai –atsake ir apsiverte ant kito sono.
Gryzau i savo kambari israusiau visa spinta ieskodama to kas tiktu apsirengti sestadieniui. Radau Dzinsinius bridzus, ir ilga raudona maikute ispaisyta visokiais ornamentais. Nuejau i vonia ir pasineriau i ja. Siltas vanduo ramino,o nusiraminti man tikrai reikejo. Prabuvusi vonioje valanda islipau ir apsirengiau. Plaukus susirisau i kuoda, akis pasidaziau tusu, lupas patepiau blizgiu, apsoviau raudonus batelius- laivelius, ant juosmens uzsidejau juoda platu dirza.
- Vaizdas pakenciams- pamaniau paziurejusi i veidrodi.
Gryzusi i kambari ten radau Fakunda.
- Markas sake kad kvitei.
- Jo...- atsakiau. – Turbut jau matei laikrasti. Ka toliau darysime?
- Kaip tai?
- Kaip kaip...meluosime toliau, ar vaidinsim jog viska sugalvojo spauda.?
- O kaip nori?- paklause.
- Manau palikim viska ramybeje, issispres viskas savaime.
- Na kaip nori- pasake ir ejo is kambario.
- Gal nori siandien iseiti ledu?- pasiuliau.
- O kaip zurnalistai?- nusijuoke.
- Tegul sprogsta..-nuijuokiau ir as.
- Ok, eikim. Kada?
- Po pietu.
- Cikiz...-mirktelejo ir isejo.

Svečias

Po pokalbio su Fakundu jauciausi labai gerai. Ejau koridoriumi i mamos Bambari ir isgirdau Marko ir Fakundo pokalbi.
- Na kaip su mano sesyte?- paklause Markas.
- Nera lengviau- nusijuoke Fakundas.- Siandien po piet einame su ja ledu.
- Tai kaip susitarem, jei siandien ja pakabini, as tau sumoku sutarta suma ir musu lascivos baigtos.
- Ok.
- Bjaurybes!- mintyse galvojau. – Kaip jie sitaip!Mano brolis lazinasi is manes… Nubegau i savo kambari ir galvojau ka tuoliau daryti. Staiga veide atairado selmiska sypsena.
- Sugalvojau!- pasakiau ir isejau i valgomaji, nes jau buvo pietu metas.
Po pietu svetaineje susitikau su Faku.
- Tai ka keliaujame-sypsojosi.
- Aha- sypsojausi ir as.
Kol ejote iki ledaines, jis paeme mane uz rankos. As nesipriesinau.
- Tegul jis mano, kad as juo zaviuosi- galvojau mintyse. Pasieke ledaine susiradome laisva staliuka. Uzsisakeme ledu. Kai ledus atneses padavejas nuejo as is savo tases issitraukiau pinigine, o is jos 50 pesu ir padejau juos ant stalo. Fakundas nustebo.
- Zinai- pradejau, - as nezinau, del kokios sumos tu susilazinai su mano broliu, bet as tau duodu siuos pinigus, akdangi is mano brolio ju negausi, nes tu manes niekadanepakabinsi, kvaily!- paskutinius zodzius tiesiog isrekiau ir isbegau is ledaines. Begdama gatveje i kazka atsitrenkiau.
- Oi, atsiprasau- pakeliau akis ir pries save isvydau vaikina.
- Ne, nieko. Olivia Beltran?- paklause jis.
- Taip, o kas teirauajasi?- nenoriai paklausiau.
- Na, mano vardas Aleksas. Pamaciau matyta veida ir paklausiau.
- Mm, na as jau eisiu- pasakiau ir pradejau eiti.
- Palauk!- susuko Aleksas.
As nenoromis atsisukau ir dirbtinai sypsojausi.
- Taip?- paklausiau.
- Gal gali duoti savo telefono numeri?- nedrasiai paklause.
Pasakiau pati pirma i galva sovusi telefono numeri ir nubegau.

Svečias

Gryzusi namo jauciausi keistai. Ir zinojau, jog tai ne del Fakundo.
-Tai del ko gi?- masciau. – Alekso?Ne!Tikrai ne! Tas vaikinas tikrai ispudingas bet as jo nepaystu.
Nusprendziau, jog po sios dienos ivykiu man reikia siltos vonios. Nuslinkau i ja. Prisileidau pilna vonia vandens, ipyliau obuoliu kvapo putu ir pasineriau i ja. Visas kunas akimirksniu atsipalaidavo. Mano ramybe sudrumste beldimas i duris.
- Oli, mieloji tu ten?-klause mama.
- Taip, mam- atsakiau.
- Mergyt, pasiruosk siandien vakarienei, pas tavo teti ateis sveciu.
- Okei- kazkodel nesipriesinau.
Islipusi is vonios nuejau i kambari ir is spintos issitraukiau drabuzius vakarienei. Tai buvo marga suknele, per juosmeni surisama dirzu. Apsivilkau ja, susisukavau plaukus, apsoviau batelius zemu kulnu, ir nulipau i svetaine. Ten jau sedejo tetis mama ir Markas.
- Stai as!- sypsodamasi atsakiau.
- Tu pqciu laiku- atsake tetis. Suskambo skambutis. Sara nuejo atidaryti duru. Pro jas iejo keli kostiumuoti vyrai, issifyfinusios moterys ir vaikinas.
- Negaliu patyketi!Juk ten Aleksas!-mintyse susukau.
Pamates mane jis issisiepe iki ausu. Man jo vizitas buvo malonus. Per vakariene jis atsisedo salia manes, bet nesikalbejome. Pavalgiusi atsiprasiau ir nuejau nuo stalo. Isejau i soda, nes nuo tu plepalu ir moteriskiu kvepalu man svaigo galva.
- Labas!- isgridau.
Atsisukusi pamaciau Aleksa.
- Sveikas- nusisypsojau.
- Ka cia veiki?- paklause.
- Isejau pakvepuoti grynu oru- atsakiau.
- Galima salia prisesti?
- Zinoma.
Ta vakara sode ilgai kalbejomes. Suzinojau, jog jo tetis kazkoks ten ministras, tad jis is to pacio luomo kaip ir as.Tai mane zavejo.
- Geriau nei Fakundas, kuris del keliu pesu lazinasi is manes- galvojau. Ta pati vakara Aleksas pakviete mane i vakareli penktadienio vakara. Galejau atsivesti draugu.
Sutikau, nes nusprendziau nusitempti Sali.
Ta vakara uzmigau laiminga.

Penktadienio rytas.

- Labas mama, labas teti- pasisveikinau iejusi i virtuve.
- Labas- beveik choru pasisveikino.
- Teveliai, siandien Aleksas mane pakviete i vakareli, galima?
- Aleksas?- paklause tetis.- Damjano sunus?
- Aha- linktelejau.
- Na gali, zinau, jog jis geras vaikinas ir tavimi pasirupins.
- Aciu!- jus nuostabus pabuciavau juos i zandus ir isbegau pro duris, nes Fredas jau lauke.

- Rimtai?-sucype Sali isgridusi, jog kvieciu i vakareli.
-Jo.Eisi?-paklausiau.
- Of course!- susuko ji.
- Tai tada penkta pas mane.Pasakiau ir nuejau.

Penkta Sali jau buvo pas mane. Staiga prie duru sustojo automobilis.
- Aleksas- pasakiau,-eime.
Nuvaziavusi i vakareli likau apsalusi. Aleksas visai nekreipe demesio i mane, laizesi su visomis is eiles. Mano susizavejimas juo isbleso per penkias minutes.
- Jis siuksle suniurnejau.Tuo metu vos pastovedamas ant koju, prie manes prislinko jis.
- Mazyt, kaip sekasi?- vos sukure sakini.
- Sudinai- atsakiau.
- Nori pasijusiti geriau?- paklause ir nusisypsojo.
- Idomu kaip?- su ironija paklausiau.
Jis pasikuite kiseneje.
- Imk!-pasake. O as isputusi akis ziurejau i maza balta tablete jo rankoje.

Svečias

tęsti??

Svečias

Ei... Gal kas pasakys ar tęsti??

Temos pavadinimas: Re: "Prezidento dukros meilė" Pen. 03 21, 2008 6:27 pm

Ne. Nes niekas neskaito. lol!

Administratorė Prisijungė : 2008 02 18 Pranešimai : 262

gal kiti skaito as tai nea
_________________